priepatamsis

príepatamsis sm. (1), priepatamsỹs (3^4a) apytamsis, prietema: Jau príepatamsis buvo, kai pabaigėm kult Trgn. Mačiau, kad karvė, bet príepatamsy nepažinau kieno Trgn. Jau priepatamsỹs buvo, tik bluzgu bluzgu kana kas durysna Vdšk.